Pavasaris – persodinimo „aukso standartas“ daugumai augalų
Dauguma floristų sutaria: kovas–gegužė yra geriausias metas persodinti kambarinius augalus. Šiuo laikotarpiu dienos ilgėja, pakyla temperatūra, o augalai natūraliai pereina į aktyvaus augimo fazę. Naujos šaknys greičiau prigyja, o streso hormonas abscizinas gaminasi mažiau nei žiemą. Išimtis – žiemą žydintys ciklamenai ar puansetijos; jas geriau liesti po žydėjimo, kai prasideda ramybės periodas.
Vasaros persodinimas: tik jei augalas „šaukiasi pagalbos“
Birželį–rugpjūtį galima persodinti, jei šaknys akivaizdžiai veržiasi pro vazono dugno skylutes arba substratas tapo vandeniui nepralaidus. Svarbu dirbti anksti ryte arba vakare, kad augalas nespėtų perkaisti. Po persodinimo padėkite augalą į pusiau šešėlį 5–7 dienoms: taip garavimas bus mažesnis, o lapai nenudegs.
Rudens langas – paskutinis šansas prieš ramybės periodą
Rugsėjis yra „antroji pavasario versija“: dirva dar šilta, bet tiesioginė saulė švelnesnė. Jei pastebite, kad fikusas praranda tvirtumą ar sukulentas stovi ant sausos žemės kupsto, persodikite iki spalio pradžios. Vėliau augalai pradeda ruoštis žiemos poilsiui, sulėtėja šaknų dalijimasis, ir persodinimas gali labiau pakenkti nei padėti.
Žiema – tik kritinėms situacijoms
Gruodis–vasaris laikomi „tabu“ daugumai rūšių. Jei substratas pelija ar vazone atsirado kenkėjų, pirmiausia pabandykite paviršių pakeisti šviežiu mišiniu ir naudoti sisteminius insekticidus. Visą vazono keitimą palikite pavasariui. Išimtis – orchidėjos, kurios žydi žiemą, bet dažnai auga kiminų substratu: jei kiminai suyra ir praranda orą, galite atsargiai perkelti į naują, sterilų mišinį net sausio mėnesį.
Kaip suprasti, kad metas persodinti: pagrindiniai ženklai
- Šaknys veržiasi pro drenažo skylutes arba matomos dirvos paviršiuje.
- Vanduo sunkiai susigeria ir nubėga vazono kraštais.
- Augalo lapai gelsta nuo apačios, nors tręšiate reguliariai.
- Substratas suslūgęs daugiau nei 2 cm.
Jeigu pastebite bent du požymius – atėjo laikas naujam vazono etapui.
Substratas, vazonas ir drenažas: trys ramsčiai sėkmingam prigijimui
Substratas. Universalus mišinys tinka daugeliui žaliųjų augalų, bet sukulentams naudokite smėlio ir perlito mišinį (santykis 2:1). Vazonas. Rinkitės 2–3 cm platesnį skersmeniu nei senasis; per didelis indas kauptų drėgmę ir skatintų šaknų puvinį. Drenažas. 2 cm keramzito apačioje užtikrina oro cirkuliaciją ir apsaugo nuo šaknų užmirkimo.
Persodinimo technika žingsnis po žingsnio
- Iš vakaro palaistykite – lengviau išstumti šaknų gumulą.
- Šaknies kamuolį švelniai supurtykite, pašalinkite seną, suslūgusį dirvožemį.
- Apipjaustykite pažeistas, rudas šaknis švariomis žirklėmis.
- Įdėkite augalą į naują vazoną, papildykite substratu, lengvai paspauskite.
- Laistykite vos drungnu vandeniu, kol nubėgs perteklius į lėkštelę.
Priežiūra po persodinimo: šviesa, vanduo ir trąšos
Pirmas dvi savaites laikykite augalą pusiau šešėlyje, kad šaknys adaptuotųsi. Laistykite mažiau, nei įprasta, – geriau leisti dirvai truputį pradžiūti. Tręšti pradėkite tik po mėnesio, kai pasirodo nauji lapai. Taip išvengsite šaknų „pertręšimo šoko“.
Pagrindiniai žingsniai, kad persodintas augalas klestėtų visus metus
Laikydamiesi tinkamo sezono, atpažindami šaknų signalus ir naudodami kokybišką substratą, suteikiate savo žaliems bičiuliams puikų startą. Reguliari, bet saikinga priežiūra po persodinimo – pusė sėkmės. Skirkite dėmesio šaknims dabar, ir augalas atsidėkos bujiais lapais bei gaiviu deguonies pliūpsniu jūsų namuose ištisus metus.
