Geltonuojantys lapai: azoto stoka ar virusinė infekcija?
Vienas dažniausių signalų – pageltę lapai. Jei gelsvumas prasideda nuo seniausių apatinių lapų, tikėtina azoto ar geležies deficitas. Sprendimas paprastas: palaistyti skystomis kompleksinėmis trąšomis (NPK 10-5-5) arba purkšti geležies chelatu. Tačiau jei lapams atsiranda mozaikinis raštas – tamsesnės ir šviesesnės salelės – įtariama virusinė mozaika. Tokiu atveju augalas sunaikinamas, o įrankiai dezinfekuojami 70 % spirito tirpalu; virusai chemijai nepasiduoda.
Rudos arba juodos dėmės: grybinės ligos atspindys
Apvalios rudos dėmės su geltonu apvadu rodo alternariozę (‘black spot’). Ši liga sparčiai plinta lietingomis vasaromis ant bulvių, pomidorų, rožių. Veikia vario oksichlorido purškalas (20 g / 10 l vandens), pakartojamas po 10 dienų. Juodos kampuotos dėmės ant vaismedžių lapų – rauplės; nuo jų gelbėja ankstyvas pavasarinis 3 % bordo skystis. Svarbu pašalinti nukritusius lapus – žiemą grybelis miega būtent ten.
Baltas miltelinis apnašas: miltligė ar pelėsis?
Jei ant agurkų ar bijūnų lapų matote baltą pudrą, tai miltligė (Erysiphe). Ankstyvame etape pakanka 2 g sodos + 2 ml kalio muilo litre vandens. Sergantys lapai nuskabomi, nes ant jų sporas vėjas išnešioja po visą daržą. Dėl drėgnų sąlygų atsiradęs pilkas pūkuotas apnašas – botritis: naudokite Trichoderma biologinį preparatą arba ramunėlių nuovirą (1 l užpilo / 3 l vandens) kas savaitę, kol oras pradžius.
Puvinys vaisiuose ir šaknyse: botrytio ir fuzariozės skiriamieji bruožai
Pilkai pūvantys braškių ir pomidorų vaisiai – botritio darbas. Priežastis dažniausiai tanki lapija ir laistymas vakare. Tarp eilučių praretinkite lapus, mulčiuokite šiaudais, kad uogos nekontaktuotų su drėgnu gruntu. Šaknų puvinio (fuzariozės) ženklas – staiga nuvytęs, bet dar žalias stiebas. Iškasus matyti rausvai rudos šaknys. Tokį augalą tenka kompostuoti atokiau, dirvai taikomas bent dvejų metų sėjomainos „poilsis“.
Lapai su skylutėmis, bet kenkėjų nematyti? Bakterinės dėmėtligės pavojus
Bakterinės ligos palieka tarsi kulkos pramuštas skylutes: apvali ruda dėmė centre išdžiūsta ir iškrenta. Agurkų, pipirų daiguose tai dažnai Pseudomonas syringae. Gydymas – vario sulfatas (0,2 %) kas 7 dienas + nukirtimas laistymo virš lapų. Beje, bakterijos mėgsta šiltą drėgmę, tad vėdinkite šiltnamį net lietingą dieną.
Sisteminis veiksmų planas sveikam sodeliui
• Sėjomaina. Grybeliai ir bakterijos specializuojasi; nevarykite pomidorų po bulvių ar svogūnų po česnakų.
• Palaikykite oro cirkuliaciją. 30 cm tarp eilučių darže ir 70 cm tarp pomidorų šiltnamyje.
• Laistykite prie šaknų. Sausi lapai = mažiau sporų.
• Profilaktika vario ir sieros preparatais. Purškimai anksti ryte, kai dar vėsu.
• Biologinės priemonės. Trichoderma grybiena ir pieno išrūgos maitina mikrobiomą, kuris stabdo patogenus.
Ligų prevencijos ir gydymo taktika, kad sodas žydėtų be chemijos pertekliaus
Pirmiausia mokykitės stebėti: spalvos pokytis, dėmės forma, apnašo tekstūra – tai augalo kalba, pasakanti, kas negerai. Antra – žinoti, kada įsikišti: ankstyva soda ar ramunėlės kartais efektyvesnės nei vėlyvas fungicidas. Ir trečia – kurti sveiką ekosistemą: derlinga dirva, gera oro cirkuliacija ir sėjomaina duoda imunitetą, kurio nepirksi jokioje parduotuvėje. Taip sodas išmoks gintis pats, o jūsų vaidmuo taps švelniu dirigentu, palaikančiu augalų sveikatos orkestrą.
