Kas lemia pirmuosius diabeto simptomus?
Cukrinis diabetas išsivysto tuomet, kai kraujyje nuolat cirkuliuoja per didelis gliukozės kiekis ir organizmas nebegali jo efektyviai pasisavinti. Klasikinis mechanizmas paprastai siejamas su insulino stoka (I tipo) arba audinių atsparumu insulinui (II tipo). Padidėjusi gliukozė traukia vandenį į kraujagysles ir „verčia“ inkstus pašalinti cukraus perteklių. Todėl pirmieji diabeto simptomai dažnai susiję su skysčių balansą reguliuojančiais procesais: nuolatiniu troškuliu, dažnu šlapinimusi bei burnos džiūvimu. Šiuos pojūčius svarbu atpažinti laiku, nes ankstyva diagnostika padeda išvengti regos, inkstų ir kraujagyslių komplikacijų, kurios išsivysto nepastebimai.
Dažniausi ankstyvieji diabeto požymiai, kuriuos verta pastebėti
Paprastai diabeto simptomai vystosi lėtai, todėl jie gali būti palaikyti „įprastu nuovargiu“ ar streso pasekme. Pavojingas troškulys (polidipsija) – žmogus gali išgerti tris ar keturis litrus vandens per dieną, o vis tiek jausti sausą gerklę. Antroji raudona vėliava – dažnas šlapinimasis (poliurija), ypač naktimis, kai tenka keltis du ar daugiau kartų. Trečiasis ženklas – nepaaiškinamas nuovargis: ląstelėms trūksta „kuro“, todėl kūnas griebiasi riebalų, o šis procesas alina. Kartais nuovargą lydi staigus svorio kritimas, nors mitybos įpročiai nepasikeitė. Dar vienas signalas – lėtai gyjančios žaizdos ir niežulys kirkšnių ar pažastų srityse, nes bakterijos ir grybeliai sparčiau dauginasi cukraus perteklių turinčiose gleivinėse.
Netipiniai signalai, į kuriuos dažnai numojama ranka
Neretai pacientai patiria migloto matymo epizodus, kai akys staiga „aprūksta“. Tai lemia laikinai pakitęs lęšiuko skysčių balansas, susijęs su gliukozės šoktelėjimu. Kitas netikėtas požymis – dilgčiojimas ar tirpimas pėdose bei plaštakose; taip pasireiškia ankstyva neuropatija, kai padidėjęs cukraus kiekis dirgina nervų galūnėles. Rečiau, bet vis dažniau pastebimas ir pasikartojantis kandidozės (pienligės) atsinaujinimas, ypač moterims: gerosios mikrofloros pusiausvyrą sutrikdo didesnė cukraus koncentracija gleivinėje. Šie simptomai gali atrodyti pavieniai, todėl juos būtina vertinti kompleksiškai: jei per kelias savaites susiduria bent du, laikas tikrintis gliukozę.
Kada nedelsti ir kreiptis į gydytoją endokrinologą
Nacionalinės gairės rekomenduoja profilaktiškai atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą kartą per trejus metus visiems, perkopusiems keturiasdešimtmetį arba turintiems viršsvorio. Tačiau pasireiškus minėtiems simptomams, užtenka paprasto kapiliarinio kraujo tyrimo glikometru, kurį galima atlikti poliklinikoje ar net vaistinėje. Jeigu nevalgius matuojamas cukraus kiekis siekia 7 mmol/l arba dvi valandos po valgio – virš 11 mmol/l, būtina išsamiau ištirti glikuotą hemoglobiną (HbA1c). Laukti „geresnės dienos“ pavojinga: kuo anksčiau pradedamas mitybos planas, fizinio aktyvumo didinimas ir, jei reikia, medikamentinė terapija, tuo labiau sumažėja dugnesnių komplikacijų rizika.
Gydytojo rekomenduojami žingsniai, padėsiantys kontroliuoti riziką
Pirmiausia, stebėkite savijautą ir užsirašykite bet kokius ankstyvuosius simptomus: troškulį, nuovargį, svorio pokyčius. Jei pastebite dvi ar daugiau įtartinų tendencijų, suplanuokite gliukozės tyrimą artimiausią savaitę. Antra, įtraukite daugiau skaidulų turinčių angliavandenių – pilno grūdo avižas, avinžirnius, lęšius – jos lėtina cukraus pasisavinimą ir malšina alkį. Trečia, liesa raudona mėsa ar žuvis kasdieninėje lėkštėje turėtų užimti ne daugiau kaip ketvirtadalį vietos, nes per didelis baltymų kiekis gali apsunkinti inkstų darbą, kuris ir taip nukenčia nuo aukšto cukraus. Be to, pasidomėkite intervalinių pasivaikščiojimų metodu: 5 minutės spartaus tempo + 5 minutės lėtesnio žingsnio 30 minučių cikle pagerina insulino jautrumą maždaug 15 %. Galiausiai, bent kartą per metus atlikite akių dugno ir pėdų jautrumo patikrą, net jei cukraus lygis stabilus – ankstyva prevencija yra svarbiausias sargas, saugantis nuo diabeto komplikacijų.
