Aukštaitijos ežerų žiedas – Molėtai → Labanoras → Ignalina
Startuokite Molėtuose, stebėkite ryto miglą virš Pastovio ežero ir nusukite 2814 vietiniu keliu link Labanoro girios. Kelias vingiuoja lupis per raudonus pušynus; sustokite dviračių take ties Lakajų apžvalgos bokštu. Nuvažiavę 55 km pasieksite Ignaliną, kur galima plaukti baidare Žeimena. Visa grandinė – tik 120 km, todėl tinka savaitgalio kelionės automobiliu startui.
Dzūkijos pušynų ir upių trasa – Alytus → Merkinė → Druskininkai
Nemuno kairysis krantas slepia mažai lankomus Dzūkijos nacionalinio parko kampelius. Alytuje užkilkite į Baltosios rožės tiltą, tada per Punios šilą sukite link Merkinės. XIV a. piliakalnio apžvalgos aikštelė – tobula vieta piknikui. Paskutinius 37 km iki Druskininkų lydi vingiuota senvagė ir pušų kvapas. Miesto pabaigoje laukia Nemuno pakrančių pėsčiųjų takas ir sūriųjų šaltinių pavilionas – 105 km nuotykių ištroškusiems road-tripperiams.
Nemuno kilpų panorama – Kaunas → Birštonas → Punios šilas
Tai maršrutas, kuriame gamtos mylėtojai pralenkia sraigtasparnį: Kaune nusukus į Kačerginę, automobiliu lipate lyg į kalnų serpantiną. Birštone sustokite Kneipo parke pėdoms atgaivinti, o tada kelkitės automobilių keltu per Nemuną į Punią (3 €). Kilpų apžvalgos bokštas 45 m aukštyje atveria plačiausią upės vingį Baltijos šalyse. Visas ratas – 160 km, tačiau nuotraukos vertos džiugins „Instagram“ ne vieną savaitę.
Pajūrio ruožas – Klaipėda → Šilutė → Rusnė → Ventės ragas
Nuo senamiesčio fachverkų Klaipėdoje sukite į Klaipėda–Šilutė plentą. Žvejiškame Šilutės turgelyje apsirūpinkite rūkytomis stintomis ir tęskite kelionę į Rusnės salą. Čia atsidursite tarp vandens ir dangaus: apsemti pievų plotai rudenį virpėte virpa nuo gervių. Baigiamoji stotelė – Ventės rago ornitologijos stotis, kur rugsėjo–spalio migracijos pikas. 130 km maršruto žadins visas jusles: druską ant lūpų, vėjo šnaresį ir žuvėdrų klyksmą.
Žemaitijos kalvos – Telšiai → Plateliai → Šatrijos piliakalnis
Žemaičių Alpių pravardę pelniusi trasa prasideda Telšių meistrų skulptūrų takais ir nusuka į Platelių ežero pakrantę. 24 km aplinkui driekiasi dviračių trasa, bet automobiliu verta apvažiuoti „Ląstų“ kelkraščių panoramą. Galiausiai, užkilkite į Šatrijos piliakalnį: sakoma, kad nuo čia raganos skraido į Užgavėnių puotą. Kalvos ryški rudeninė paletė ir trumpi, bet statūs serpentininiai ruožai pradžiugins tiek vairuotojus, tiek fotografus.
Sūduvos platumos – Marijampolė → Vištytis → Kalvarija
Šis 110 km maršrutas skirtas tiems, kurie nori sugrįžti prie slow travel filosofijos. Degučių raudonų klinkerio namelių kaimas primena miniatiūrinę Hanzą, o Vištyčio ežero pakrantė siūlo pažintinį taką per akmenų „muziejų“. Kalvarijos turgaus halėje ragaukite japoniškas bandeles – XIX a. su laisvamanių sektojais atkeliavusį desertą. Lėta, bet turtinga kultūrinių sluoksnių kelionė.
Praktiniai patarimai žaliems Lietuvos kelionių takams
• Kelio danga. Dauguma aprašytų atkarpų asfaltuotos, bet Ventės rago ir Šatrijos prieigos turi 3–5 km žvyro – pasirūpinkite atsargine padanga.
• Sezonas. Rugsėjis–spalis dovanoja mažiausią turistų srautą, uogų ir grybų pilnus miškus, o spalvota lapija maršrutams suteikia kino efektą.
• Prognozė. Lietuvos orai permainingi – parsisiųskite „LT Weather“ programėlę drėgmės radarui; tai padės suplanuoti panoraminį sustojimą be lietaus.
• Degalai. Mažuose miesteliuose degalinių mažiau, tad Dzūkijoje ar Žemaitijoje pildyti baką verta, kai rodmenys rodo ¼.
