Galvos svaigimas gali ištikti bet kuriame amžiuje, o jo priežastys įvairios – nuo vidinės ausies sutrikimų iki kaklo raumenų įtampos ar net streso. Nors pirmiausia svarbu išsiaiškinti tikrąją simptomų kilmę, gydytojai dažnai rekomenduoja tam tikrus specialius pratimus, kurie padeda sumažinti svaigimą, pagerina pusiausvyrą ir sustiprina vestibulinę sistemą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie pratimai iš tiesų veiksmingi ir kaip juos saugiai atlikti namuose.
Kas dažniausiai sukelia galvos svaigimą?
Galvos svaigimas nėra liga, tai – simptomas, kuris gali atsirasti dėl keleto skirtingų būklių. Dažniausios priežastys:
- Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigas (GPPV) – dažniausia priežastis.
- Vidinės ausies uždegimai ar infekcijos.
- Kaklo įtampa, prasta laikysena, ilgas darbas kompiuteriu.
- Mažas kraujospūdis arba staigūs jo pokyčiai.
- Nerimo sutrikimai ar stresas.
Norint parinkti tinkamus pratimus, svarbu suprasti, kad gydytojų rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo to, kas sukelia svaigimą. Todėl prieš pradedant treniruotes vertėtų konsultuotis su šeimos gydytoju ar otorinolaringologu.
Vestibuliniai pratimai ir kodėl jie veiksmingi
Vestibuliniai pratimai sukurti taip, kad stimuliuotų vidinės ausies receptorius, atsakingus už kūno pusiausvyrą. Reguliarus jų atlikimas padeda smegenims greičiau prisitaikyti prie klaidinančių signalų, kurie ir sukelia svaigimą. Gydytojai teigia, kad sistemingas tokių pratimų kartojimas dažnai duoda geresnį rezultatą nei medikamentinis gydymas.
Pratimai nukreipti į:
- akių ir galvos koordinaciją,
- kaklo raumenų stiprinimą,
- pusiausvyros kontrolę ir laikysenos stabilizavimą.
Epley manevras: gydytojų rekomenduojamas GPPV atveju
Šis pratimas dažniausiai rekomenduojamas žmonėms, kuriems diagnozuotas gerybinis paroksizminis pozicinis vertigas. Epley manevras padeda išjudinti vidinės ausies kristalus (otolitus), kurie netinkamai pasislinkę sukelia intensyvų galvos svaigimą keičiant kūno padėtį.
Kaip atlikti:
- Atsisėskite ant lovos, kojas nuleiskite ant grindų.
- Pasukite galvą 45 laipsnių kampu į tą pusę, kuri sukelia svaigimą.
- Greitai atsigulkite ant nugaros laikydami galvą pasuktą – išlikite šioje pozicijoje 30 sekundžių.
- Nepakeldami galvos, pasukite ją į kitą pusę ir dar pabūkite 30 sekundžių.
- Pasukite kūną taip, kad atsigultumėte ant šono, ir laukite dar 30 sekundžių.
- Po truputį atsisėskite.
Šį manevrą galima atlikti 2–3 kartus per dieną, tačiau tik tuo atveju, jei diagnozė aiškiai patvirtinta.
Brandt-Daroff pratimai: universalus pasirinkimas
Brandt-Daroff pratimai ypač naudingi tuomet, kai GPPV pasikartoja arba Epley manevras neduoda ilgalaikio efekto. Jie padeda sumažinti jautrumą galvos judesiams.
Atlikimo eiga:
- Atsisėskite ant lovos krašto.
- Greitai atsigulkite ant vieno šono, galvą pakreipkite 45 laipsnių kampu aukštyn – laikykite 30 sekundžių.
- Grįžkite į sėdimą padėtį.
- Kartokite pratimą į kitą pusę.
Vieną sesiją sudaro 10 pakartojimų abiem pusėmis. Atliekama 2–3 kartus per dieną mažiausiai dvi savaites.
Pusiausvyros pratimai kasdieniam stabilumui
Jeigu galvos svaigimas susijęs su sutrikusia pusiausvyra arba raumenų silpnumu, gydytojai rekomenduoja šiuos paprastus, bet labai veiksmingus pratimus.
- Stovėjimas ant vienos kojos: užsikabinkite už kėdės atlošo ir kelkite vieną koją nuo grindų. Stenkitės išstovėti bent 20–30 sekundžių.
- Ėjimas tiesia linija: vaikščiokite uždėdami kulną tiesiai prieš kitos pėdos pirštus.
- Galvos judesiai stovint: išlaikydami pusiausvyrą lėtai sukinėkite galvą į šonus ir aukštyn–žemyn.
Kaklo tempimo ir laikysenos pratimai
Kaklo įtampa – dažna galvos svaigimo priežastis, ypač žmonėms, ilgai dirbantiems kompiuteriu. Šie paprasti pratimai gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti simptomus:
- Švelnus kaklo lenkimas į priekį ir atgal.
- Galvos sukimai ratu.
- Pečių pakėlimai ir atpalaidavimas.
Atliekant judesius būtina vengti staigumo. Kiekvieną tempimo pratimą laikykite apie 20–30 sekundžių.
Kaip žinoti, ar pratimai naudingi?
Pratimai turėtų būti atliekami kasdien bent kelias savaites. Gydytojai pataria stebėti šiuos požymius, kurie rodo, kad metodas veikia:
- svaigimo epizodai trumpėja,
- galvos judesiai tampa lengvesni,
- pagerėja pusiausvyra vaikštant,
- rečiau atsiranda nestabilumo jausmas.
Jeigu pratimai sukelia stiprų pykinimą, regėjimo sutrikimus ar stiprų skausmą, reikia nutraukti jų atlikimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pratimai gali pakeisti vaistus?
Daugeliu atvejų – taip, jei svaigimą sukelia vestibuliniai sutrikimai. Tačiau esant infekcijai ar kraujospūdžio problemoms būtinas gydytojo paskirtas gydymas.
Per kiek laiko galima tikėtis pagerėjimo?
Dauguma pacientų pastebi pokyčius po 1–2 savaičių kasdienių pratimų, tačiau kai kuriems gali prireikti ilgesnio laikotarpio.
Ar galima atlikti pratimus be diagnozės?
Rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti. Netinkamai parinkti pratimai kai kuriems žmonėms gali paaštrinti simptomus.
Ar šie pratimai tinka vyresnio amžiaus žmonėms?
Taip, tačiau svarbu juos atlikti lėtai ir prireikus su atrama, kad būtų išvengta kritimų.
Praktiniai kasdieniai įpročiai, padedantys sumažinti svaigimą
Be specialių pratimų, gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kasdienius įpročius: gerti pakankamai vandens, vengti staigių judesių, palaikyti gerą laikyseną, reguliariai judėti ir pakankamai miegoti. Šie paprasti, tačiau labai svarbūs veiksniai gali reikšmingai sumažinti galvos svaigimo epizodų dažnį.
