1. Ladakalnio žiedas: ežerų karuselė Aukštaitijos širdyje
Aukštaitijos nacionalinis parkas garsėja ežerų labirintu, o Ladakalnis – aukščiausias jų stebėjimo taškas. 6 km ilgio žiedinis takas prasideda Ginučių piliakalnio papėdėje, vingiuoja pro Šiliniškes ir kyla į 175 m virš jūros lygio iškilusį Ladakalnį. Čia panoramoje matyti net šeši ežerai vienu žvilgsniu. Maršrutas tinka šeimoms: mediniai laiptai palengvina kilimą, o poilsio aikštelėse įrengti stendai paaiškina, kaip susiformavo ledyninė kalvagūbrio grandinė.
2. Dizgaišių mokomasis takas: pelkės paslaptis Žemaitijoje
Telšių rajone įrengtas 2,3 km Dizgaišių pelkės takas atveria aukštapelkių kraštovaizdį, kuris primena šiaurės tundrą. Lentos suka ratu, lankytojai stebi saulašares – vabzdžiaėdžius augalus – ir kvėpuoja spanguolių kvapu. Šeimos su vaikais mėgaujasi žaidimu „surask kiminą“, o poros – tylia atmosfera ir kerinčiu veidrodiniu tamsaus vandens baseinu centre.
3. Panemunės pilkapių šlaitai: dviračiais palei Nemuno vingius
Nuo Seredžiaus iki Gelgaudiškio vinguriuojantis Panemunės kelias jau pats savaime – panoraminė galerija. 40 km ruožas rekomenduojamas dviračių entuziastams: kelionę papildo Veliuonos skardis, Raudonės pilis ir Gelgaudiškio dvaro parkas. Sustoję Skirsnemunėje, pasivaikščiokite pušų paunksmėje įrengtu „Tarp upių“ taku, vedančiu ant skardžio, kur Nemunas susijungia su dangaus juosta.
4. Lajų takas Anykščiuose: pasivaikščiojimas medžių viršūnėmis
Anykščių šilelis kviečia ne tik pasivaikščioti poetų apdainuotais takais, bet ir pakilti 21 m aukščio lajų taku. 300 metrų ilgio konstrukcija veda iki 34 m bokšto, iš kurio matyti Šventosios upės slėnis. Aplink taką vingiuojantis Šventosios pakrančių maršrutas (9 km) pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams: tilteliai, suoleliai, informacinės lentos padaro savaitgalio išvyką informatyvią ir patogią bet kokio amžiaus keliautojams.
5. Kuršių nerijos kopų kelias: Nidos–Pervalkos pakrantės kontrastai
Nuo Nidos švyturio iki Pervalkos – 14 km smėlio, pušų ir baltų kopų. Maršrutą galima įveikti pėsčiomis arba dviračiu. Pakeliui – Baltijos jūra vienoje pusėje, Kuršių marios kitoje, o įspūdingiausia stotelė – Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu. Rudenį čia stebima paukščių migracija, o vasarą – vakarais įniręs jūros ir marių atspalvių spektaklis.
6. Šilutės–Rusnės potvynių žiedas: pamario paukščių rojus
Pavasario ir rudens savaitgaliais potvynis paverčia Rusnės salos pievas ežeru. 20 km žiedinis kelias automobiliu ar dviračiu leidžia sustoti Uostadvaryje, kur vandens kylančio lygio bokštas primena olandų polderius. Mingės kaime laiveliu galima išplaukti į Nemuno deltą ir stebėti grįžtančias žąsis, baltuosius garnius bei retuosius erelius žuvininkus.
7. Pagonijos uola ir Skališkių takas: Dzūkijos kanjonas Lietuvoje
Netoli Merkinės, Pivašiūnų kryptimi, stūkso Pagonijos uola. Nuo jos prasideda 5 km Skališkių pažintinis maršrutas, kirtęs Ūlos upės kanjoną – stačiausią ir giliausią Lietuvoje. Mediniai laiptai suveda žemyn prie krioklio, o upės vingis atsiveria kaip natūralus amfiteatras. Savaitgalio išvykai rekomenduojama avėti neslidžią avalynę ir pasiimti lengvą užkandį – čia norisi pasėdėti ir klausytis Ūlos skubėjimo.
Savaitgalio maršrutų derinimo patarimai, kad kelionė taptų sklandi nuo pirmo kilometro
Nors visi septyni maršrutai gali būti atskira kelionė, patogu juos derinti pagal regionus: Aukštaitijoje sujungti Ladakalnį ir Anykščius, Dzūkijoje – Pagonijos uolą ir Panemunės dviračių trasą, o pajūryje – Kuršių nerijos kopas su potvyniu Rusnėje. Planuodami įvertinkite automobilių stovėjimo vietas (kai kur reikalingi elektroniniai leidimai) ir sezoniškumą: pavasarį pelkės atgyja, rudenį kopose mažiau turistų, o žiemos miško takai gali būti slidūs. Galiausiai, leiskite maršrutui diktuoti ritmą: geriau pamatyti mažiau, bet ištyrinėti giliau – tuomet Lietuvos gamtos perliukai atsiskleis visu grožiu ir savaitgalio išvyka suteiks tikrąją atokvėpio vertę.
