Skausmas po mentėmis: ką jis gali reikšti ir kada kreiptis į gydytoją?

Skausmas po mentėmis: ką jis gali reikšti ir kada kreiptis į gydytoją?

Bendras paveikslas: kodėl skausmas atsiranda po mentėmis

Skausmas po mentėmis (tarp menčių ar po viena mente) – dažnas skundas, kuris apima platų spektrą priežasčių: nuo banalaus raumenų pertempimo iki širdies ar plaučių patologijų. Mentės srityje susikerta daugybė struktūrų: paviršiniai trapeciniai, gilesni rombiniai raumenys, šonkauliai, diafragma, tarpslanksteliniai sąnariai, taip pat nervų šaknelės, einančios nuo krūtinės ląstos stuburo. Todėl skausmo pojūtis čia dažnai „klaidina“ – jis gali būti jaučiamas kaip maudimas, deginimas ar duriantis spazmas, bet tikroji kilmė slypėti visai kitame organe. Norint pasirinkti tinkamą veiksmų planą, svarbu atskirti, ar skausmas susijęs su judesiu, kvėpavimu, ar atsiranda ramybės būsenoje.

Raumenų, sausgyslių ir kaulų kilmės priežastys

Dažniausia skausmo po mentėmis priežastis yra miogeninė – raumenų įtampa ar mikroplyšiai. Valandų valandas praleidus prie kompiuterio, trapeciniai raumenys susitraukia ir spaudžia kraujagysles bei nervus, todėl atsiranda maudimas, kartais plintantis į kaklą ar ranką. Įtakos turi ir netolygi pečių juostos apkrova sportuojant: pvz., neteisingai atliekant atsispaudimus ar irklavimą. Mažiau žinomas, bet svarbus veiksnys – scapulothoracinio sąnario nestabilumas: kai rombiniai raumenys silpni, mentė slankioja neįprastai ir dirgina periostą. Skausmas gali kilti ir dėl osteochondrozės ar napijąsėjusios tarpslankstelinio disko išvaržos krūtinės ląstos segmente, nors tokios išvaržos pasitaiko rečiau nei juosmeninėje srityje.

Vidaus organų signalai: širdis, plaučiai, skrandis

Nors raumenų pertempimas dominuoja, negalima ignoruoti visceralinių priežasčių. Kairės pusės skausmas po mente kartais praneša apie širdies išemiją ar net artėjantį miokardo infarktą – ypač jei jį lydi prakaitavimas, dusulys, spaudimas krūtinėje. Dešinėje pasireiškiantis aštrus duriantis skausmas, stiprėjantis kvėpuojant, gali byloti apie pleurito ar net plaučių embolijos pradžią. Ūmus, susijęs su valgiu ir sklindantis į dešinę mentę skausmas – klasikinė tulžies akmenligės ar tulžies latakų uždegimo prezentacija. Net skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa kartais spinduliuoja į nugarą, nes tie patys skaiduliniai nervai perduoda signalus iš pilvo organų.

Įspėjamieji simptomai, verčiantys nedelsti

Skausmas po mentėmis reikalauja skubaus dėmesio, jei jį lydi bent vienas iš šių požymių: krūtinės spaudimas ar ritmingi širdies plakimo sutrikimai, staigus kvėpavimo pasunkėjimas, karščiavimas virš 38 °C, kraujuotas skrepliai, stiprus pykinimas ar vėmimas, netikėtas jėgų kritimas. Pavojinga ir progresyvi skausmo eiga – kai per kelias dienas maudimas virsta aštriu duriu, ribojančiu judesius ir miegą. Jei analgetikai (ibuprofenas ar paracetamolis) neveikia, o skausmas žadina iš miego, būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Medicininė patarlė „geriau vienu atveju per daug, nei vienu per mažai“ čia galioja visu šimtu procentų.

Savipagalbos žingsniai ir prevencija

Jei įtariate, jog skausmą sukėlė raumenų įtampa, padės 15–20 minučių trunkantis šilumos kompresas arba šiltas dušas, kuris atpalaiduoja spazmus. Toliau – tempimo pratimai trapeciniams bei rombiniams raumenims: pavyzdžiui, rankos sukryžiavimas per krūtinę ir mentės traukimas tolyn. Prevenciškai naudinga stiprinti giliuosius tarpumenčius raumenis – atlikite „T“ ir „Y“ formos rankų pakėlimus gulint veidu žemyn ant kilimėlio. Ergonomika taip pat kritiška: monitorius akių lygyje, klaviatūra pečių atstumu, režimas 20-20-20 (kas 20 min. – 20 s žvilgsnis į tolį). Skysčių trūkumas didina raumenų spazmų riziką, tad gerkite pakankamai vandens ir rinkitės magnio turinčius produktus – moliūgų sėklas, špinatus.

Kada kreiptis pas gydytoją ir kokius tyrimus jis skirs

Jeigu skausmas po mentėmis užsitęsia ilgiau nei dvi savaites arba grįžta cikliškai nepaisant laikysenos korekcijų, laikas konsultuotis su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu. Specialistas gali paskirti stuburo ir krūtinės ląstos rentgenogramą, o įtarus diskų patologiją – magnetinio rezonanso tomografiją. Esant širdies rizikos veiksniams, būtinas EKG ir troponino kraujo tyrimas. Pulmonologas galbūt rekomenduos plaučių rentgeną ar kompiuterinę tomografiją, jei įtariama embolija ar pleuritas. Gastroenterologiniai simptomai gali pareikalauti tulžies pūslės echoskopijos ar gastroskopijos. Toks žingsnių algoritmas leidžia nešvaistyti laiko spėliojimams ir kryptingai pašalina rizikas, kol skausmas neperaugo į rimtesnę ligą.