Padidėjęs apatinis kraujo spaudimas, dar vadinamas diastoliniu spaudimu, dažnai sulaukia mažiau dėmesio nei viršutinis (sistolinis) spaudimas. Vis dėlto būtent šis rodiklis daug pasako apie kraujagyslių būklę, širdies darbą ir bendrą organizmo sveikatą. Suprasti, ką reiškia padidėjęs apatinis kraujo spaudimas ir kada tai gali kelti pavojų, svarbu tiek profilaktiškai, tiek jau turint nusiskundimų.
Ką reiškia apatinis kraujo spaudimas?
Apatinis arba diastolinis kraujo spaudimas rodo spaudimą arterijose širdžiai atsipalaidavus tarp dūžių. Kai šis rodiklis per didelis, arterijos patiria didesnę apkrovą net ir tuomet, kai širdis nedirba aktyviai. Tai gali būti ženklas, kad kraujagyslės praradusios elastingumą, susiaurėjusios ar paveiktos kitų sveikatos sutrikimų.
Kokios yra padidėjusio apatinio spaudimo priežastys?
Diastolinio spaudimo padidėjimą gali lemti įvairūs veiksniai. Kai kurie jų – trumpalaikiai ir nekenksmingi, kiti – rodo rimtesnes sveikatos problemas.
Dažniausios priežastys
- Genetinis polinkis – jei šeimoje yra hipertenzijos atvejų, padidėjęs apatinis spaudimas gali pasireikšti anksčiau.
- Stresas ir emocinė įtampa – ilgalaikis stresas pakelia tiek viršutinį, tiek apatinį spaudimą.
- Nesubalansuota mityba – per didelis druskos, riebaus maisto ir kofeino suvartojimas gali lemti diastolinio spaudimo padidėjimą.
- Mažas fizinis aktyvumas – sėdimas gyvenimo būdas silpnina kraujagyslių elastingumą.
- Skydliaukės sutrikimai – ypač hipotirozė gali kelti apatinį spaudimą.
- Inkstų ligos – sutrikus jų funkcijai, keičiasi skysčių ir elektrolitų balansas, kas didina spaudimą.
- Hormoniniai pokyčiai – tam tikri hormoniniai disbalansai tiesiogiai veikia kraujagyslių tonusą.
Kada padidėjęs apatinis spaudimas tampa pavojingas?
Diastolinis spaudimas laikomas padidėjusiu, kai jis viršija 90 mmHg ribą. Tačiau pavojus priklauso ne tik nuo skaičiaus, bet ir nuo to, kaip žmogus jaučiasi bei kokie rizikos veiksniai jį lydi.
Pavojingi rodikliai
- Diastolinis spaudimas tarp 90–99 mmHg – lengvas padidėjimas, reikalaujantis stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijų.
- 100–109 mmHg – vidutinė hipertenzija, galintis reikalingas medikamentinis gydymas.
- 110 mmHg ir daugiau – pavojinga būklė, didinanti infarkto ir insulto riziką.
Kokie simptomai gali lydėti?
Dalis žmonių nejaučia jokių požymių, tačiau kiti patiria:
- galvos skausmus, ypač pakaušio srityje,
- spengimą ausyse,
- nuovargį ir silpnumą,
- kvėpavimo pasunkėjimą,
- galvos svaigimą ar pykinimą.
Jei simptomai intensyvūs arba naujai atsiradę, būtina kreiptis į gydytoją.
Kas vyksta organizme, kai diastolinis spaudimas aukštas?
Kai apatinis spaudimas ilgą laiką išlieka aukštesnis nei norma, kraujagyslių sienelės patiria didesnį krūvį. Dėl to jos greičiau storėja, kietėja ir praranda elastingumą. Tai lemia širdies apkrovos padidėjimą – jai tenka dirbti stipriau net ramybės metu. Ilgainiui tai gali sukelti širdies raumens hipertrofiją, padidinti širdies nepakankamumo riziką ir pabloginti organų aprūpinimą krauju.
Kaip sumažinti padidėjusį apatinį spaudimą?
Norint suvaldyti diastolinį spaudimą, svarbu tiek gyvenimo būdo korekcijos, tiek, jei reikia, gydytojo paskirti vaistai.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Sumažinti druskos kiekį mityboje.
- Didinti fizinį aktyvumą – bent 30 minučių per dieną.
- Vengti riebaus ir perdirbto maisto.
- Riboti alkoholio vartojimą.
- Mesti rūkyti.
- Mažinti stresą naudojant atsipalaidavimo technikas.
Medicininė pagalba
Jei diastolinis spaudimas nuolat aukštas, reikia kreiptis į gydytoją. Jis gali skirti:
- kraujagysles plečiančius vaistus,
- diuretikus (šlapimą varančius preparatus),
- AKF inhibitorius ar kitus antihipertenzinius vaistus,
- tyrimus, padedančius nustatyti tikslią priežastį.
Ar padidėjęs apatinis spaudimas pavojingesnis nei aukštas viršutinis?
Nors dažniau kalbama apie aukštą sistolinį spaudimą, kai kuriais atvejais būtent padidėjęs apatinis spaudimas yra didesnis rizikos veiksnys. Aukštas diastolinis spaudimas ypač pavojingas jaunesniems žmonėms, nes tai rodo galimą ankstyvą kraujagyslių standėjimą. Tai gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas anksčiau nei įprasta.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks yra normalus apatinis kraujo spaudimas?
Normalus diastolinis spaudimas laikomas 60–80 mmHg. Nedideli svyravimai galimi, bet ilgalaikis viršijimas turėtų būti vertinamas rimtai.
Ar galiu pats sumažinti padidėjusį apatinį spaudimą?
Taip, gyvenimo būdo pakeitimai dažnai turi didelę įtaką. Vis dėlto, jei spaudimas aukštas ilgą laiką, reikalinga gydytojo konsultacija.
Ar padidėjęs apatinis spaudimas pavojingas jauniems žmonėms?
Taip, jaunam žmogui aukštas diastolinis spaudimas gali rodyti ankstyvus kraujagyslių pažeidimus arba hormoninius sutrikimus.
Ar galiu sportuoti, jei mano apatinis spaudimas padidėjęs?
Sportuoti galima ir rekomenduojama, tačiau intensyvumą reikėtų derinti pagal savijautą. Jei spaudimas labai aukštas, sportą būtina aptarti su gydytoju.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į gydytoją verta, jei diastolinis spaudimas nuolat viršija 90 mmHg, atsiranda naujų simptomų, tokių kaip galvos skausmai, širdies plakimas ar dusulys, arba jei spaudimas staiga pakyla be aiškios priežasties. Laiku įvertinus situaciją ir pradėjus tinkamą gydymą, galima sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
