Kodėl vakarinis skaitymas yra patikimiausia streso mažinimo priemonė?
Vos šešios minutės skaitymo gali sumažinti širdies ritmą ir raumenų įtampą beveik 60 %, rodo Oksfordo universiteto tyrimai. Popieriaus šnaresys, minkštas apšvietimas ir istorijos siužetas sustabdo nuolatinį pranešimų srautą. Todėl geriausios knygos atsipalaidavimui po darbo dienos – ne tik pramoga, bet ir mokslinėje literatūroje įrodytas būdas nusinulinti protą. Ką rinktis, kad vakaras taptų mažyte atostogų salone? Žemiau – septynios kryptys, kuriose atrasite konkrečių pavadinimų kiekvienam skoniui.
Lengvas grožinis nuotykis: romantika ir feel-good istorijos
Po įtemptų „deadline’ų“ didaktinės knygos galvoje užstringa kaip perkrautas serveris, o štai jauki romantika veikia kaip kamščius atveriantis buteliukas aromaterapijos. Colleen Hoover „It Ends With Us“ paliečia rimtas temas, bet skaitosi lengvai ir dovanoja viltį. Lietuviškas atitikmuo – Dovilės Filmanavičiūtės „Dar netrindami akių“: trumpi dialogai, cukrumi gardinta ironija ir Vilniaus gatvės vibruoja tarp eilučių. Tokios knygos pakelia nuotaiką be dirbtino saldumo.
Humoro tabletės: istorijos, kurios prajuokins net po ilgo „Teams“ maratono
Kai juokiamės, organizmas išskiria endorfinus, neutralizuojančius kortizolį. Britų rašytojo Jonas Ronson „So You’ve Been Publicly Shamed“ siūlo satyrinį žvilgsnį į socialinių tinklų kultūrą – puikus atsvaros jausmas, kai paties el. paštas pavargino. Norisi lietuviško skonio? Imkite Juozo Erlicko „Dienų dienelės“: trumpi situacijų eskizai nuo kaimo stotelės iki Seimo koridoriaus primins, kad gyvenimas gali būti ir absurdu kvepianti komedija.
Lėtas detektyvas be kraujo ir siaubo
Ne visi detektyvai varo adrenalino šuolius. Louise Penny „Still Life“ atveria Kanados miestelio paslaptis tarsi lėtai garuojančią kavą. Intriga kyla, bet neišgąsdina – puikiai tinka skaityti lovoje. Lietuvoje panašų toną turi Kristina Sabaliauskaitė (nors ir istorinė proza) – jos „Silva Rerum“ serijoje kriminalinių paukščių dulkės barstomos ant XVII a. Vilniaus stogų, tačiau žiaurumo lygis nedrasko nervų.
Įkvėpimo istorijos ir autofikcija: kai norisi motyvacijos, o ne instrukcijų
Maršrutą „darbas–namai–darbas“ padeda peržengti tikri gyvenimo pasakojimai. Tara Westover „Educated“ aprašo kelią iš atsiskyrėlių šeimos į Kembridžo auditorijas, o jos kova dėl vidinės laisvės uždega troškimą augti. Lietuvos lentynose verta griebti Andriaus Tapino „Prezidento knygą“ – tai istorinis romanas su publicistikos prieskoniu, primenantis, kad kartais vienas sprendimas pakeičia epochą.
Poezijos ir esė kokteilis vakaro ramybei
Kai akys pervargusios, trumpa forma veikia kaip gili įkvėpimo gurkšnis. Ocean Vuong „Night Sky with Exit Wounds“ – lyrika, kurią galima skaityti vieną eilėraštį per vakarą, tarsi aromatinį eukalipto debesėlį. Lietuviškam skonio receptoriui atitinka Rimvydo Stankevičiaus „Žvėrynas – Žaliakalnis“: eseistika, kur kasdienės detalės tampa filosofinėmis jungtimis. Mažos porcijos, didelis pojūtis.
Fantastikos eskapasmas be kosminių karų
Miguel de Cervantes dar XVII a. žinojo, kad pabėgti iš realybės – natūralus poreikis. Šiuolaikinė alternatyva be lazerinių kardų: Matt Haig „The Midnight Library“. Kiekviename puslapyje – kelionė į paralelinį gyvenimą, o finalas įkvepia priimti savąjį. Šalia dera lietuviškas aplinkos arti žemės, bet su stebuklo kvapu – Undinės Radzevičiūtės „Grožio ir blogio biblioteka“.
Kaip susikurti nuosavą vakaro biblioteką, į kurią norisi sugrįžti
Taisyklė paprasta: viena tema, trys nuotaikos. Pasirinkite, pavyzdžiui, „kelionės“ ir turėkite greitą romaną (Elizabeth Gilbert „Eat, Pray, Love“), humoristinį dienoraštį (Bill Bryson „A Walk in the Woods“) bei rimtesnę esė (Olga Tokarczuk „Bėgūnai“). Taip skaitymas nepradings, net jei nuotaika keičiasi. Susikurkite lentynoje „po darbo“ skyrelį ir ten laikykite tik tas knygas, kurios džiugina, o ne moko verslo strategijos. Tada kiekvienas vakaras taps maža literatūrine spa procedūra – ramiu, maloniu ritualu, kurį norisi kartoti ir dalintis su draugais.
