Apatinis kraujospūdis, dar vadinamas diastoliniu, yra itin svarbus rodiklis, rodantis, kaip kraujas spaudžia arterijų sieneles širdžiai atsipalaidavus. Nors visuomenėje dažniausiai daugiau dėmesio skiriama padidintam kraujospūdžiui, per žemas diastolinis kraujospūdis taip pat gali kelti riziką sveikatai. Reikšmė 47 laikoma ženkliai mažesne už normą, todėl svarbu suprasti, ką toks rodiklis gali reikšti ir kokiais atvejais būtina kreiptis į medikus.
Ką reiškia diastolinis kraujospūdis?
Diastolinis kraujospūdis matuojamas tuomet, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Normalus intervalas suaugusiajam dažniausiai būna 60–80 mmHg. Šis skaičius rodo, ar kraujagyslių sienelės gauna pakankamą spaudimą, kad tinkamai aprūpintų organizmą krauju net ramybės metu.
Diastolinis rodiklis 47 mmHg laikomas per žemu ir gali signalizuoti, kad organizmas negauna pakankamo kraujo tiekimo, ypač smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai.
Kodėl apatinis kraujospūdis gali nukristi iki 47?
Per žemas diastolinis kraujospūdis turi įvairias priežastis. Kartais jis būna laikinas ir nekeliantis rimtos grėsmės, tačiau kitais atvejais rodo sveikatos sutrikimus.
- Dehidratacija. Skysčių trūkumas sumažina kraujo tūrį, todėl krenta ir kraujospūdis.
- Širdies veiklos sutrikimai. Silpnas širdies darbas gali lemti nepakankamą spaudimą arterijose.
- Endokrininės sistemos ligos. Skydliaukės, antinksčių veiklos sutrikimai gali sumažinti kraujospūdį.
- Vaistų šalutinis poveikis. Kai kurie vaistai, ypač nuo hipertenzijos ar depresijos, gali sumažinti diastolinį spaudimą.
- Ūmus kraujo netekimas. Traumos ar vidinis kraujavimas drastiškai sumažina kraujo kiekį.
- Infekcijos ir sepsis. Rimtos infekcijos gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą ir staigų spaudimo kritimą.
Galimi simptomai, kai diastolinis spaudimas yra 47
Žemas kraujospūdis gali pasireikšti įvairiais nemaloniais pojūčiais, tačiau svarbu įvertinti simptomų intensyvumą ir trukmę.
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Regėjimo pablogėjimas, „švieselių” matymas
- Šaltos rankos ar kojos
- Širdies plakimo padažnėjimas
- Pykinimas
- Alpimas
- Nuovargis, koncentracijos sunkumai
Jeigu simptomai pasireiškia staiga, tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta deguonies arba kraujo tėkmė per silpna.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Ne kiekvienas žemo kraujospūdžio epizodas reikalauja gydytojo įsikišimo, tačiau yra situacijų, kai būtina medicininė pagalba.
- Būklė pasikartoja dažnai ir neaiški jos priežastis.
- Kraujospūdis nuolat žemesnis nei 50 mmHg ir jaučiami simptomai.
- Atsiranda stiprus silpnumas, sąmonės praradimas, šalta ir drėgna oda.
- Yra įtarimų dėl vidinio kraujavimo, traumos ar stiprios infekcijos.
- Žemas kraujospūdis atsiranda pradėjus naujus vaistus.
Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, EKG, širdies echoskopiją arba hormonų tyrimus, siekiant nustatyti tikrąją priežastį.
Kaip stabilizuoti žemą diastolinį kraujospūdį?
Veiksmai priklauso nuo priežasties, tačiau yra keli bendri patarimai, galintys padėti pakelti kraujospūdį.
- Gerti daugiau skysčių, ypač jei žemas spaudimas susijęs su dehidratacija.
- Padidinti druskos kiekį maiste (tik pasitarus su gydytoju).
- Vengti staigaus atsistojimo iš sėdimos ar gulimos padėties.
- Valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
- Dėvėti kompresines kojines kraujotakai gerinti.
- Reguliariai judėti, tačiau vengti per didelio fizinio krūvio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl diastolinis kraujospūdis svarbesnis nei daugelis mano?
Diastolinis spaudimas parodo kraujagyslių būklę ramybės metu. Per žemas spaudimas reiškia, kad smegenys, inkstai ir kiti organai gali negauti pakankamai kraujo.
Ar pavojinga, jei apatinis kraujospūdis 47, o viršutinis normalus?
Taip, tai gali būti pavojinga. Didelis skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo gali rodyti kraujagyslių elastingumo sumažėjimą ar širdies veiklos problemą.
Ar žemas kraujospūdis gali būti natūrali organizmo būsena?
Kai kuriems žmonėms spaudimas natūraliai žemas ir jie nejaučia jokių simptomų. Tačiau diastolinis rodiklis mažesnis nei 50 paprastai nėra laikomas norma.
Ką daryti, jei staiga pasidaro silpna ir kraujospūdis labai žemas?
Reikėtų atsisėsti ar atsigulti, pakelti kojas, gurkštelėti vandens ir ramiai kvėpuoti. Jei būklė nepagerėja per kelias minutes – kreiptis į medikus.
Papildomi patarimai gyvenimo būdui gerinti
Žemo kraujospūdžio valdymas dažnai susijęs su gyvenimo būdo korekcijomis. Naudinga stebėti mitybą, vengti alkoholio pertekliaus, užtikrinti pakankamą miegą bei mokėti atpažinti pirmuosius organizmo siunčiamus signalus. Reglamentavus dienos ritmą ir vengiant streso, kraujospūdis tampa stabilesnis, o savijauta – žymiai geresnė.
