Ką reiškia, kai diastolinis kraujospūdis siekia 50?

Diastolinis kraujospūdis, rodantis slėgį arterijose širdžiai atsipalaidavus, yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Kai šis skaičius siekia vos 50 mmHg, žmonės dažnai susirūpina, ar tai nėra per žema reikšmė ir ką ji gali reikšti sveikatai. Kadangi kraujospūdis gali kisti priklausomai nuo amžiaus, fizinės būklės, emocinės būklės ir net dienos meto, svarbu suprasti, ar 50 mmHg diastolinis spaudimas yra normalu, ar gali kelti pavojų.

Ką reiškia diastolinis kraujospūdis 50 mmHg?

Diastolinis kraujospūdis 50 mmHg laikomas žemesniu nei vidutinis. Daugeliui suaugusių žmonių normalus diastolinis spaudimas laikomas 60–80 mmHg diapazone. Todėl 50 mmHg gali signalizuoti apie hipotenziją arba tiesiog būti individualiai normali reikšmė tam tikriems žmonėms, pavyzdžiui, fiziškai aktyviems jauniems asmenims.

Tačiau nuolatinis žemas diastolinis kraujospūdis gali reikšti, kad organai gauna mažiau kraujo, o tai gali sukelti įvairių simptomų: galvos svaigimą, silpnumą, regos sutrikimus ar net alpimą.

Galimos žemo diastolinio kraujospūdžio priežastys

Yra įvairių veiksnių, galinčių lemti, kad diastolinis kraujospūdis sumažėja iki 50 mmHg. Suprasdami priežastis, galite lengviau įvertinti savo situaciją ir žinoti, kada būtina kreiptis į sveikatos specialistus.

1. Dehidratacija

Netekus daug skysčių sumažėja kraujo cirkuliuojantis tūris, todėl gali kristi kraujospūdis. Dažniausi simptomai: burnos džiūvimas, galvos svaigimas, sumažėjęs šlapimo kiekis.

2. Širdies veiklos sutrikimai

Silpnesnis širdies darbas gali lemti nepakankamą kraujo tiekimą audiniams. Tai gali atsitikti esant širdies ritmo sutrikimams, širdies nepakankamumui ar po tam tikrų širdies ligų komplikacijų.

3. Endokrininės sistemos problemos

Skydliaukės, antinksčių ar kitų hormoninių liaukų sutrikimai gali paveikti kraujospūdį. Pavyzdžiui, antinksčių nepakankamumas gali sukelti žymiai žemesnį diastolinį spaudimą.

4. Vaistų poveikis

Kai kurie vaistai, ypač skirti hipertenzijai ar depresijai gydyti, gali per daug sumažinti kraujospūdį. Šiuo atveju svarbu koreguoti dozes pasitarus su gydytoju.

5. Staigūs pozicijų pokyčiai

Ortostatinė hipotenzija — kraujospūdžio sumažėjimas stojantis — gali nulemti, kad diastolinis spaudimas trumpam nukris iki 50 mmHg. Tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms.

Kokie simptomai gali pasireikšti esant 50 mmHg diastoliniam spaudimui?

Ne visi žmonės su žemu spaudimu jaučia simptomus, tačiau dažniausiai gali atsirasti:

  • galvos svaigimas ar apsvaigimo jausmas;
  • nuovargis ir silpnumas;
  • šaltos galūnės;
  • miglotas matymas;
  • alpimas arba jo grėsmė;
  • pykinimas.

Jeigu simptomai yra dažni arba varginantys, vertėtų atlikti detalesnius tyrimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją rekomenduojama tais atvejais, kai:

  • diastolinis spaudimas nuolat būna apie 50 mmHg;
  • jaučiami stiprūs ar pasikartojantys simptomai;
  • kraujospūdžio kritimas atsirado staiga;
  • vartojami vaistai, galintys paveikti spaudimą;
  • yra kitų sveikatos problemų (širdies, hormoninių, inkstų).

Kaip galima pakelti diastolinį kraujospūdį?

Jei žemas diastolinis spaudimas sukelia diskomfortą ar pablogina savijautą, galima imtis tam tikrų priemonių:

  1. Gerkite daugiau skysčių — tai vienas greičiausių būdų padidinti kraujo tūrį.
  2. Venkite staigių kūno padėties pokyčių — ypač rytais.
  3. Valgykite daugiau druskos (jeigu gydytojas tai leidžia) — druska padeda palaikyti kraujospūdį.
  4. Dėvėkite kompresines kojines — jos gerina kraujo grįžimą iš kojų.
  5. Reguliariai mankštinkitės — fizinis aktyvumas stiprina širdį ir kraujagysles.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Ar 50 mmHg diastolinis kraujospūdis yra pavojingas?

Ne visada. Jei žmogus jaučiasi gerai, tai gali būti individuali norma. Tačiau esant simptomams ar ilgalaikiam spaudimo kritimui, būtina pasitarti su gydytoju.

Ar žemas diastolinis spaudimas gali būti laikinas?

Taip, jis gali laikinai sumažėti dėl dehidratacijos, nuovargio, karščio, streso ar intensyvaus fizinio krūvio.

Ar galiu pats pakelti kraujospūdį?

Taip, padeda skysčių vartojimas, druskos suvartojimo padidinimas, lėtas atsikėlimas iš lovos ir fizinis aktyvumas. Tačiau esant rimtiems simptomams, reikalinga profesionali pagalba.

Ar 50 mmHg spaudimas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms?

Vyresniems žmonėms per žemas diastolinis spaudimas gali didinti kritimų ir galvos svaigimo riziką, todėl būtina stebėti būklę ir reguliariai matuoti spaudimą.

Rizikos veiksniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Tie, kurių diastolinis spaudimas siekia 50 mmHg, turėtų stebėti ne tik rodiklius, bet ir bendrą savijautą. Rizikos faktoriai, tokie kaip lėtinės ligos, amžius, nepakankamas skysčių vartojimas, žalingi įpročiai ir netinkama mityba, gali sustiprinti hipotenzijos poveikį. Stebėjimas ir prevencinės priemonės gali padėti išlaikyti gerą sveikatą ir išvengti komplikacijų.