Lietuvoje sutemų laikas nuolat kinta, o žmonės dažnai pastebi, kad vienais metų laikais temsta gerokai anksčiau nei kitais. Tai lemia ne tik geografinė padėtis, bet ir Žemės sukimosi ašies pasvirimas, saulės aukštis danguje bei metų laikų ritmas. Suprasti, kada ir kodėl temsta tam tikru metu, padeda geriau planuoti kasdienę veiklą, keliones, darbus lauke ar net fotografavimo galimybes.
Kas lemia, kada temsta Lietuvoje?
Sutemų laikas pirmiausia priklauso nuo saulėlydžio. Tačiau svarbu žinoti, kad temimas neprasideda tiksliai tuo metu, kai saulė nusileidžia už horizonto. Iš tiesų sutemos turi kelis etapus, o kiekvienas jų priklauso nuo to, kiek giliai saulė nusileidusi po horizontu. Lietuvoje temimo laiką lemia keli pagrindiniai veiksniai:
- Žemės ašies pasvirimas – jis sukuria metų laikus ir lemia saulės aukščio pokyčius.
- Geografinė platuma – kuo šalis arčiau ašigalų, tuo didesni šviesos trukmės skirtumai tarp sezonų.
- Atmosferos sąlygos – debesuotumas, rūkas ar skaidrus dangus gali daryti įtaką pojūčiui, kada temsta.
Kaip skirstomos sutemos?
Sutemos nėra vienalytis reiškinys. Mokslininkai išskiria tris sutemų tipus, kurie apibūdina saulės padėtį po horizontu:
- Pilnosios (civilinės) sutemos – prasideda iškart po saulėlydžio. Šiuo metu dar galima aiškiai matyti aplinką be papildomo apšvietimo, nors šviesos sparčiai mažėja.
- Jūrinės sutemos – jų metu tampa pastebimai tamsiau, o horizontas nebe toks ryškus. Šis etapas dažniausiai svarbus jūrininkams ir astronomams.
- Astronominės sutemos – kai saulė nusileidusi daugiau nei 18 laipsnių. Nakties tamsa jau visiškai susidariusi ir astronominiai stebėjimai tampa optimalūs.
Kaip metų laikai veikia temimo laiką?
Lietuvoje, esančioje vidutinėse platumose, šviesos trukmės svyravimai tarp žiemos ir vasaros yra itin ryškūs. Todėl metų laikai daro didelę įtaką tam, kada temsta.
Žiema: ankstyvos sutemos
Žiemą saulė leidžiasi anksti, o tamsa užplūsta greitai. Gruodžio mėnesį saulė gali nusileisti jau apie 15:30–16:00 val., priklausomai nuo regiono. Po saulėlydžio civilinės sutemos paprastai trunka apie 30 minučių, todėl tamsa visiškai įsitvirtina dar iki 17:00 val. Šis metas daugeliui siejasi su trumpomis dienomis ir ribotomis veiklos galimybėmis lauke.
Pavasaris: šviesos grįžimas
Pavasarį dangaus šviesėjimas akivaizdus. Kovo pabaigoje ir balandžio mėnesį saulė jau leidžiasi gerokai vėliau – apie 19:30 ar net 20:30 val. Prasidėjęs vasaros laikas dar labiau prailgina šviesųjį paros metą. Sutemos tampa ilgesnės ir švelnesnės, o dienos pailgėja beveik dvigubai, palyginti su žiemos laikotarpiu.
Vasara: vėlyvi saulėlydžiai ir trumpa tamsa
Vasara – šviesiausias metų laikas Lietuvoje. Birželio mėnesį, per ilgiausių dienų laikotarpį, saulė leidžiasi tik apie 22:00 val. Dėl seklių saulės kampų virš horizonto sutemos trunka ilgai: civilinės ir jūrinės sutemos gali užsitęsti beveik iki vidurnakčio. Kai kuriose Lietuvos vietose visiška tamsa būna labai trumpa arba jos beveik nėra – ypač aplink Rasų laikotarpį.
Ruduo: greitas perėjimas į tamsą
Rudenį dienos vėl ima sparčiai trumpėti. Rugsėjo mėnesį saulė dar leidžiasi apie 20:00, tačiau spalį jau apie 18:30, o lapkritį – apie 16:30. Rudens vakarai tamsėja greitai dėl ilgesnių ir intensyvesnių debesuotumo periodų. Todėl daugeliui atrodo, kad temsta „staiga”, nors tai natūralaus sezono kaitos rezultatas.
Kodėl Lietuvoje sutemsta skirtingu laiku skirtingose vietovėse?
Nors Lietuva nėra didelė šalis, sutemų laikas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo to, kurioje vietoje esate. Tai lemia šalies išsidėstymas iš rytų į vakarus:
- Rytinėje Lietuvos dalyje (pvz., Vilniuje) temsta šiek tiek anksčiau.
- Vakarų dalyje (pvz., Klaipėdoje) – šiek tiek vėliau.
Šie skirtumai paprastai siekia nuo kelių iki keliolikos minučių, tačiau jautresniems žmonėms jie gali būti pastebimi.
Kaip sužinoti tikslesnį temimo laiką?
Nors orientuotis galima pagal bendrą metų laikų ritmą, tiksliausi duomenys kasdien pateikiami orų svetainėse, astronomijos portaluose ar mobiliųjų programėlių pagalba. Tokie šaltiniai pateikia ne tik saulėlydžio, bet ir civilinių, jūrinių bei astronominių sutemų laikus. Tai ypač naudinga:
- keliautojams ir žygeiviams, kurie planuoja maršrutus;
- fotografams, ieškantiems „auksinės valandos“;
- vairuotojams, kuriems svarbu matomumas kelyje;
- tėvams, leidžiantiems vaikams žaisti lauke.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl vasarą beveik nebūna visiškos tamsos?
Vasarą saulė po horizontu nusileidžia nedideliu kampu, todėl sutemos tęsiasi ilgai ir astronominės tamsos laikotarpis labai sutrumpėja arba beveik išnyksta.
Ar žiemos tamsa užklumpa vienodai visoje Lietuvoje?
Ne. Vakarų Lietuvoje temsta keliomis minutėmis vėliau nei rytuose dėl geografinės padėties.
Ar debesuotumas turi įtakos tam, kaip greitai temsta?
Taip. Esant debesuotam dangui, šviesos pokyčiai atrodo staigesni, todėl vizualiai temsta greičiau.
Ar laikrodžių persukimas keičia sutemų laiką?
Fiziškai – ne, nes saulė leidžiasi tuo pačiu astronominiu metu. Tačiau pagal oficialų laiką sutemų valanda pasikeičia viena valanda.
Praktiniai patarimai planuojantiems veiklą pagal temimo laiką
Norint efektyviau pritaikyti savo dienotvarkę prie natūralios šviesos pokyčių, verta nuolat stebėti, kaip kinta saulėlydžio ir sutemų laikai. Ypač naudinga tai daryti pereinamuoju metų laikų laikotarpiu, kai šviesos trukmė keičiasi labiausiai. Toks planavimas padeda geriau išnaudoti dienos šviesą darbams, sportui ar laisvalaikiui lauke.
