Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje kompiuteris yra neatsiejamas kasdienio gyvenimo, darbo ir pramogų įrankis. Tačiau turbūt kiekvienas kompiuterio naudotojas anksčiau ar vėliau susiduria su itin erzinančia problema – sistemos sulėtėjimu. Kasdienis darbas, dokumentų redagavimas ar net paprastas naršymas internete tampa tikru išbandymu, kai įrenginys pradeda strigti, ilgai krauna programas arba visiškai nereaguoja į komandas. Dažnai žmonės skuba nurašyti savo seną įrenginį ir pradeda ieškoti naujo, brangaus kompiuterio, manydami, kad senasis tiesiog atgyveno savo laiką. Vis dėlto, informacinių technologijų ekspertai teigia, jog daugeliu atvejų kompiuterio lėtumą sukelia lengvai išsprendžiamos programinės ar techninės problemos. Užuot išleidus šimtus ar net tūkstančius eurų naujai technikai, verta pasigilinti į tikrąsias sulėtėjimo priežastis. Supratus, kaip veikia operacinė sistema ir kas labiausiai eikvoja kompiuterio resursus, galima pritaikyti paprastus, bet itin efektyvius sprendimo būdus, kurie sugrąžins įrenginiui pradinį greitį ir našumą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas dažniausiai pakiša koją sklandžiam kompiuterio darbui, bei pateiksime aiškius, praktinius patarimus, kaip šias problemas pašalinti be profesionalių meistrų pagalbos.
Pagrindinės priežastys, lemiančios kompiuterio sulėtėjimą
Norint sėkmingai išspręsti problemą, pirmiausia būtina nustatyti jos šaltinį. Kompiuterio lėtėjimas retai būna nulemtas vieno vienintelio faktoriaus; dažniausiai tai yra kelių skirtingų priežasčių kombinacija. Ekspertai išskiria kelias pagrindines sritis, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, kai pastebite kritusį sistemos našumą.
Per didelis fone veikiančių programų kiekis
Viena iš dažniausiai pasitaikančių ir mažiausiai pastebimų kompiuterio lėtėjimo priežasčių yra programos, kurios veikia fone, vartotojui net nežinant. Kiekvieną kartą, kai įjungiate kompiuterį, daugybė aplikacijų automatiškai pasileidžia kartu su operacine sistema. Tai gali būti įvairios pokalbių programos, debesų kompiuterijos sinchronizavimo įrankiai, muzikos grotuvai ar net spausdintuvų tvarkyklės. Nors po vieną šios programos nenaudoja daug resursų, dešimtys tokių fone veikiančių procesų gali smarkiai apkrauti centrinį procesorių ir sunaudoti didelę dalį operatyviosios atminties. Net jei tų programų atvirai nenaudojate, jos vis tiek reikalauja sistemos dėmesio, tikrindamos atnaujinimus ar siųsdamos duomenis į serverius. Dėl šios priežasties jūsų aktyviai naudojamoms programoms tiesiog nelieka pakankamai laisvų resursų, todėl kompiuteris pradeda veikti pastebimai lėčiau.
Kietojo disko perpildymas ir fragmentacija
Operacinei sistemai reikia tam tikro kiekio laisvos vietos kietajame diske, kad ji galėtų sklandžiai veikti. Ši laisva vieta naudojama laikiniesiems failams saugoti ir vadinamajai virtualiai atminčiai kurti, kai pritrūksta fizinės operatyviosios atminties. Jei jūsų kompiuterio kietasis diskas, nesvarbu, ar tai būtų senesnės kartos magnetinis diskas, ar modernesnis kietakūnis kaupiklis, yra užpildytas daugiau nei devyniasdešimt procentų, sistemos našumas drastiškai kris. Be to, senesniuose diskuose dažna problema yra duomenų fragmentacija. Kai failai nuolat kuriami, trinami ir modifikuojami, jų dalys išsibarsto po visą disko paviršių. Dėl to disko skaitymo galvutė turi atlikti daug nereikalingų judesių, kad surinktų visą failą, o tai labai sulėtina duomenų nuskaitymo ir įrašymo greitį.
Kenkėjiškos programos ir slapti virusai
Interneto erdvė kupina pavojų, o kenkėjiškos programos yra vienos didžiausių kompiuterio našumo žudikų. Skirtingai nei senieji virusai, kurie siekdavo sugadinti sistemą ir ištrinti failus, šiuolaikinės kenkėjiškos programos dažnai veikia tyliai ir nepastebimai. Jų tikslas – išnaudoti jūsų kompiuterio resursus savo naudai. Tai gali būti slapti kriptovaliutų kasėjai, kurie maksimaliai apkrauna jūsų vaizdo plokštę ir procesorių, arba šnipinėjimo programos, kurios nuolat seka jūsų veiksmus ir siunčia informaciją į nutolusius serverius. Jei kompiuteris staiga pradėjo lėtai dirbti, o aušintuvai nuolat ūžia net tada, kai nieko neveikiate, tai yra stiprus signalas, kad sistema gali būti užkrėsta piktavališka programine įranga.
Operatyviosios atminties (RAM) trūkumas
Operatyvioji atmintis yra tarsi kompiuterio trumpalaikė atmintis, kurioje laikomi duomenys, kurių sistemai reikia šią akimirką. Jei mėgstate dirbti su daugeliu atidarytų programų vienu metu arba jūsų interneto naršyklėje nuolat atidaryta dešimtys skirtukų, kompiuterio operatyvioji atmintis gali greitai užsipildyti. Kai tai nutinka, operacinė sistema priversta naudoti kietąjį diską kaip atsarginę atmintį. Kadangi net ir patys greičiausi kietieji diskai yra tūkstančius kartų lėtesni už operatyviąją atmintį, kompiuterio darbas tampa nepakeliamai lėtas – kiekvienas paspaudimas ar lango perjungimas užtrunka kelias sekundes ar net ilgiau.
Neatnaujinta operacinė sistema ir tvarkyklės
Programinės įrangos kūrėjai nuolat tobulina savo produktus, taiso klaidas ir optimizuoja kodą. Jei ilgą laiką neatnaujinate operacinės sistemos, pagrindinės plokštės ar vaizdo plokštės tvarkyklių, prarandate šiuos optimizavimus. Pasenusios tvarkyklės gali konfliktuoti su naujomis programomis, sukeldamos resursų nutekėjimą ir bendrą sistemos nestabilumą. Dažnai naudotojai išjungia automatinius atnaujinimus, bijodami, kad jie trukdys darbui, tačiau ilguoju laikotarpiu tai padaro daugiau žalos nei naudos.
Fizinis perkaitimas ir dulkių sankaupos
Techninė įranga generuoja daug šilumos, todėl aušinimo sistema atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį. Laikui bėgant, kompiuterio ventiliatoriai ir radiatoriai aplimpa dulkėmis, naminių gyvūnų plaukais ir kitais nešvarumais. Dėl suprastėjusios oro cirkuliacijos procesoriaus ir vaizdo plokštės temperatūra pradeda kilti. Siekiant išvengti fizinio sugedimo ir komponentų išsilydimo, modernūs kompiuteriai automatiškai sumažina savo taktinį dažnį, t. y. sąmoningai sulėtina savo darbą. Šis procesas vadinamas šiluminiu droseliavimu. Jei jūsų kompiuteris iš pat pradžių veikia greitai, bet po pusvalandžio darbo ar žaidimų pradeda stipriai strigti, tai akivaizdus perkaitimo požymis.
Paprasti ir efektyvūs sprendimo būdai
Sužinojus pagrindines problemas, laikas imtis veiksmų. Daugumą šių lėto veikimo priežasčių galima pašalinti savarankiškai, nenaudojant jokių sudėtingų įrankių. Žemiau pateikiami ekspertų rekomenduojami sprendimai, kurie padės atgaivinti jūsų sistemą.
Nereikalingų programų pašalinimas ir išjungimas
Pirmasis žingsnis link greitesnio kompiuterio – apriboti fone veikiančių procesų skaičių. Norint tai padaryti, reikia peržiūrėti, kurios programos startuoja kartu su operacine sistema.
- Atidarykite sistemos užduočių tvarkytuvą (Task Manager) ir pereikite į paleisties (Startup) kortelę. Čia matysite visų programų sąrašą.
- Kruopščiai peržiūrėkite sąrašą ir išjunkite visas programas, kurių jums nereikia iškart įjungus kompiuterį. Tai neturės įtakos jų veikimui, kai norėsite jas paleisti rankiniu būdu.
- Taip pat peržiūrėkite įdiegtų programų sąrašą nustatymuose. Dažnai atrandame programų, kurių nenaudojome mėnesius ar net metus. Drąsiai jas pašalinkite, taip atlaisvinsite vietos ir sumažinsite galimų foninių procesų kiekį.
Disko vietos atlaisvinimas
Jei kompiuterio diskas beveik pilnas, turite nedelsdami atlaisvinti bent penkiolika procentų jo talpos. Tai galima padaryti keliais paprastais etapais:
- Išvalykite laikinuosius failus naudodami operacinėje sistemoje integruotą disko valymo įrankį. Jis saugiai pašalins nereikalingus sistemos failus, naršyklės talpyklą ir ištuštins šiukšliadėžę.
- Perkelkite didelius asmeninius failus, tokius kaip nuotraukų archyvai, vaizdo įrašai ar senos atsarginės kopijos, į išorinį kietąjį diską arba debesų saugyklą.
- Atsisiųskite failų analizavimo įrankius, kurie vizualiai parodo, kurie aplankai užima daugiausiai vietos. Taip lengvai surasite pamirštus didelės apimties failus.
Antivirusinės patikros atlikimas
Kad įsitikintumėte, jog kompiuterio nelėtina pasislėpę virusai ar kenkėjiškos programos, būtina atlikti pilną sistemos skenavimą. Naudokite patikimą, atnaujintą antivirusinę programą. Jei naudojate standartinę operacinės sistemos apsaugą, įsitikinkite, kad jos duomenų bazė yra naujausia, ir pasirinkite išsamųjį, o ne greitąjį skenavimą. Išsamus skenavimas gali užtrukti kelias valandas, tačiau jis atidžiai patikrins kiekvieną failą jūsų diske ir pašalins visas aptiktas grėsmes.
Techninės įrangos atnaujinimas
Jei programiniai sprendimai nepadeda, gali tekti šiek tiek atnaujinti kompiuterio techninę dalį. Ekspertai vieningai sutaria, kad didžiausią įtaką seno kompiuterio greičiui turi perėjimas nuo senojo magnetinio (HDD) disko prie naujos kartos kietakūnio (SSD) kaupiklio. Kietakūniai kaupikliai veikia dešimtis kartų greičiau, todėl operacinė sistema užsikraus per kelias sekundes, o programos atsidarys akimirksniu. Kitas labai svarbus atnaujinimas yra operatyviosios atminties (RAM) padidinimas. Šiandienos standartais sklandžiam darbui rekomenduojama turėti bent aštuonius gigabaitus operatyviosios atminties, o norintiems daugiau laisvės ir naršantiems su daugybe atvirų langų – šešiolika gigabaitų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Daugelis vartotojų, susidūrę su lėto kompiuterio problemomis, užduoda panašius klausimus. Žemiau pateikiame ekspertų atsakymus į populiariausius klausimus, kurie padės geriau suprasti problemos specifiką ir rasti tinkamiausią sprendimą.
Ar verta naudoti populiarias trečiųjų šalių kompiuterio valymo ir spartinimo programas?
Dauguma IT specialistų nerekomenduoja naudoti agresyvių trečiųjų šalių valymo programų. Nors jos žada stebuklingai pagreitinti kompiuterį, dažnai jos pačios tampa foniniais procesais, eikvojančiais resursus. Be to, agresyvus sistemos registro valymas gali sugadinti operacinę sistemą. Modernios operacinės sistemos turi puikius integruotus valymo įrankius, kurių visiškai pakanka saugiam ir efektyviam disko atlaisvinimui bei priežiūrai.
Kaip sužinoti, ar mano kompiuteriui trūksta operatyviosios atminties, ar reikia naujo disko?
Atidarykite užduočių tvarkytuvą įprasto darbo metu, kai esate atidarę savo įprastas programas ir naršyklės skirtukus. Jei matote, kad operatyviosios atminties (RAM) naudojimas nuolat siekia devyniasdešimt procentų ar daugiau, jums tikrai praverstų papildoma atmintis. Jei atminties lygis normalus, bet matote, kad disko apkrovimas ilgą laiką stovi ties šimtu procentų net atliekant paprastas užduotis, tai rodo, kad jūsų diskas per lėtas ir atėjo laikas jį pakeisti greitesniu kietakūniu (SSD) kaupikliu.
Ar operacinės sistemos perrašymas padės išspręsti lėto veikimo problemą?
Taip, visiškas operacinės sistemos perrašymas yra vienas drastiškiausių, bet pačių efektyviausių būdų atkurti kompiuterio greitį. Tai padeda pašalinti per ilgus metus susikaupusias programines šiukšles, nenaudojamas tvarkykles, pamirštas kenkėjiškas programas ir klaidingus registro įrašus. Sistemos atstatymas į gamyklinius parametrus suteikia kompiuteriui švarų lapą. Tačiau prieš tai atliekant, būtina pasidaryti visų svarbių asmeninių failų atsargines kopijas išoriniame įrenginyje.
Kodėl internetas kompiuteryje veikia lėtai, nors pats kompiuteris yra visiškai naujas?
Jei kompiuteris naujas, lėtą naršymą greičiausiai lemia problemos su interneto ryšiu arba pačia naršykle. Pirmiausia patikrinkite maršrutizatorių ir savo interneto tiekėjo ryšio greitį. Jei internetas veikia sklandžiai kituose įrenginiuose, problema gali slypėti naršyklės prieduose. Įvairūs naršyklės plėtiniai, ypač tie, kurie blokuoja reklamas arba siūlo apsipirkimo nuolaidas, gali smarkiai sulėtinti puslapių krovimąsi. Pabandykite išjungti visus plėtinius, išvalyti naršyklės talpyklą (cache) ir patikrinkite, ar naršymo greitis pagerėjo.
Reguliari kompiuterio priežiūra – ilgalaikio greičio garantas
Daugelis vartotojų pradeda rūpintis savo įrenginiais tik tada, kai atsiranda akivaizdžių problemų. Tačiau, lygiai kaip ir automobilis, kompiuteris reikalauja nuolatinės ir kruopščios priežiūros. Norint užtikrinti, kad jūsų asmeninis įrenginys veiktų sklandžiai ir greitai ne vienerius metus, būtina išsiugdyti teisingus skaitmeninės higienos įpročius. Tai nereiškia, kad turite tapti IT specialistu, tačiau reguliarus dėmesys smulkmenoms gali užkirsti kelią dideliems gedimams ir ilgalaikiam našumo kritimui.
Rekomenduojama bent kartą per mėnesį atlikti profilaktinį sistemos valymą: pašalinti nenaudojamas programas, ištrinti laikinuosius failus, ištuštinti šiukšliadėžę ir patikrinti, ar operacinė sistema bei antivirusinė programa yra atnaujintos. Neatidėliokite siūlomų programinės įrangos atnaujinimų, nes juose dažnai slypi svarbūs saugumo pataisymai ir kodo optimizacijos, kurios padeda sistemai veikti žymiai efektyviau. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ką diegiate iš interneto platybių – visada atidžiai skaitykite diegimo langus, kad netyčia neįrašytumėte papildomų ir visiškai nereikalingų įrankių, kurie automatiškai paleidžiami foniniu režimu ir be reikalo eikvoja jūsų procesoriaus resursus.
Galiausiai, jokiu būdu nepamirškite fizinės aplinkos ir techninės įrangos švaros. Kompiuteris neturėtų stovėti ant minkštų paviršių, pavyzdžiui, lovos, antklodės ar storo kilimo, kurie tiesiogiai blokuoja aušinimo angas. Reguliarus dulkių valymas iš įrenginio vidaus turėtų tapti kasmetine tradicija, leidžiančia procesoriui bei vaizdo plokštei kvėpuoti ir dirbti optimalioje temperatūroje. Derindami sistemingą programinę priežiūrą su fiziniu valymu bei sumaniai valdydami sistemos resursus, galėsite mėgautis nepertraukiamu, stabiliu ir greitu kompiuterio darbu be būtinybės nuolat investuoti į brangią naują techninę įrangą. Kompiuterio greitis priklauso ne tik nuo jo pradinių komponentų galingumo, bet, visų pirma, nuo to, kaip atsakingai jūs, kaip vartotojas, su juo elgiatės kasdieniame gyvenime.
