Didelis pulsas, dar vadinamas tachikardija, yra dažnas reiškinys, kurį bent kartą gyvenime patiria daugelis žmonių. Nors greitesnis širdies plakimas ne visada rodo rimtą sveikatos sutrikimą, svarbu suprasti, kada tai yra normali organizmo reakcija, o kada – ženklas, kad verta imtis veiksmų ar pasitarti su sveikatos specialistu. Šiame straipsnyje aptariama, kodėl pulsas gali padidėti, kokie simptomai kelia nerimą, kaip galima sau padėti ir kada būtina kreiptis į medikus.
Kas yra didelis pulsas?
Dideliu pulsu laikomas širdies susitraukimų dažnis, viršijantis 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Širdis plaka greičiau, kad aprūpintų organizmą deguonimi, tačiau kartais ši reakcija nėra proporcinga fiziniam aktyvumui ar emocijai. Tokiu atveju greitesnis pulsas gali signalizuoti tam tikrus sveikatos pokyčius.
Galimos padidėjusio pulso priežastys
Pulsą gali padidinti įvairūs veiksniai – tiek visiškai nekenksmingi, tiek susiję su sveikatos rizikomis. Dažniausios priežastys:
- Fizinis aktyvumas ar per didelė apkrova treniruotėje
- Stresas, nerimas ar stiprios emocijos
- Kofeinas, energiniai gėrimai ar alkoholis
- Skysčių trūkumas organizme
- Karštis ar tvankios patalpos
- Hormoniniai pokyčiai, pvz., nėštumas, skydliaukės veiklos sutrikimai
- Per mažas hemoglobino kiekis
- Infekcijos, karščiavimas
- Kai kurių vaistų poveikis
Ne visos priežastys yra pavojingos, tačiau svarbu stebėti bendrą savijautą ir papildomus simptomus.
Simptomai, kurie gali lydėti didelį pulsą
Greitas širdies plakimas dažnai juntamas kaip neritmingas, smarkus arba per dažnas dūžių ritmas. Papildomi simptomai gali padėti suprasti, ar situacija rimta:
- Galvos svaigimas arba silpnumas
- Dusulys
- Skausmas krūtinėje
- Nerimo jausmas
- Pernelyg gausus prakaitavimas
- Alpimo pojūtis
Jeigu šie simptomai pasireiškia kartu su stipria tachikardija, tai gali būti ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją.
Ką galima padaryti namuose, jei pakilo pulsas?
Nors staigus pulsas gali gąsdinti, daugeliu atvejų situaciją galima trumpam suvaldyti keičiant aplinkos ar kūno būseną. Štai keli paprasti būdai sulėtinti pulsą:
- Giliai kvėpuoti. Lėtas ir gilus kvėpavimas padeda sumažinti streso lygį ir sureguliuoti širdies ritmą.
- Atsigerti vandens. Dehidratacija gali paskatinti tachikardiją, todėl svarbu palaikyti pakankamą skysčių kiekį.
- Sustingdytas veidas po šaltu vandeniu. Trumpas veido nuplovimas šaltu vandeniu kartais padeda aktyvuoti nervų sistemą ir sulėtinti pulsą.
- Atsistoti arba atsigulti. Keičiant kūno padėtį gali pagerėti kraujotaka ir sumažėti širdies apkrova.
- Vengti kofeino ir alkoholio. Šios medžiagos dažnai yra greito pulso kaltininkės.
Jeigu priemonės neveikia, o pulsas išlieka didelis ilgą laiką, verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Nors vienkartinis pulsas virš 100 dūžių per minutę gali būti normali organizmo reakcija, kai kuriais atvejais tachikardija gali būti rimtesnių sutrikimų požymis. Kreiptis pagalbos rekomenduojama, jei:
- Greitas pulsas nepraeina daugiau nei 20–30 minučių, nors ilsitės
- Pulsas viršija 130–140 dūžių per minutę ramybės būsenoje
- Atsiranda krūtinės skausmas, spaudimas ar deginimas
- Juntamas stiprus dusulys ar alpimo pojūtis
- Tachikardija kartojasi dažnai ir be aiškios priežasties
- Turite lėtinių širdies ar kitų sveikatos sutrikimų
Tokiais atvejais svarbu nelaukti ir kreiptis pagalbos, kad būtų įvertinta širdies veikla bei nustatyta, ar reikalingas gydymas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks pulsas laikomas pavojingu?
Pavojingu laikomas pulsas, viršijantis 130–140 dūžių per minutę ramybės būsenoje, ypač jei jis nepraeina ir lydi papildomi simptomai, tokie kaip dusulys ar krūtinės skausmas.
Ar didelis pulsas visada reiškia širdies ligas?
Ne, dažnai pulsas pakyla dėl streso, nerimo, fizinio krūvio ar kofeino. Tačiau jei tachikardija kartojasi ar atsiranda papildomi simptomai, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip greitai galima sumažinti pulsą?
Padeda gilus kvėpavimas, šaltas vanduo, poilsis ir vandens gėrimas. Tačiau jei pulsas nesumažėja, reikėtų įvertinti būklę su specialistu.
Ar miegant pulsas taip pat gali būti padidėjęs?
Taip, pulsas gali padidėti dėl streso, blogo miego, alkoholio, košmarų ar sveikatos sutrikimų. Jei tai kartojasi dažnai, verta atlikti tyrimus.
Gyvenimo būdo įpročiai, padedantys palaikyti normalų pulsą
Ilgalaikė širdies sveikata priklauso nuo kasdienių įpročių. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso valdymo technikos ir tinkamas miego režimas – visa tai padeda palaikyti normalų širdies ritmą. Taip pat svarbu riboti kofeino ir alkoholio vartojimą bei rūpintis pakankamu vandens kiekiu organizme. Į savo sveikatą žiūrint iš anksto, mažėja tikimybė susidurti su staigiais ir nerimą keliančiais pulso pokyčiais.
