Kas iš tikrųjų yra blokų grandinė?
Blokų grandinė (angl. blockchain) – tai paskirstytas, chronologiškai sujungtų įrašų (blokų) registras, kuriame kiekvienas blokas saugo ankstesnio bloko kriptografinį maišos kodą. Tokio dizaino rezultatas – grandinės vientisumas: jei kas nors bando pakeisti senesnį bloką, pakinta jo maiša ir neatitinka visų vėlesnių blokų grandinė, todėl nesąžiningas mazgas atmetamas.
Pagrindiniai technologijos komponentai: blokai, mazgai ir konsensusas
Blokas – sandorių ar duomenų rinkinys, turintis maišą, laiko žymą ir nuorodą į ankstesnį bloką.
Mazgas – tinklo kompiuteris, saugantis visą blokų kopiją. Kuo daugiau mazgų, tuo didesnis decentralizacijos lygis.
Konsensusas – taisyklės, pagal kurias mazgai sutaria, koks blokas turi būti pridėtas. 2025 m. populiariausi mechanizmai: „Proof of Stake“ (PoS), „Proof of Authority“ (PoA) ir „Proof of History“ (PoH). Pastarasis naudojamas „Solana“ tinkle, sukuriant itin greitą 50 000+ TPS pralaidumą.
Blokų grandinė be kriptovaliutų: svarbiausios panaudojimo sritys
Tiekimo grandinės skaidrumas. „Maersk & IBM TradeLens“ platforma leidžia sekti konteinerių kelionę realiu laiku, o Lietuvos pieno perdirbėjai testuoja „FoodTrax“ blockchain modulį, kad pirkėjas galėtų nuskenuoti QR kodą ir matyti visą pieno kelionę – nuo ūkio iki lentynos.
Skaitmeninis notariatas. Estija notarų sistemoje naudoja „KSI Blockchain“ anspaudus nuo 2017 m. – dokumento neįmanoma pakeisti nepastebimai. Lietuvoje Registrų centras 2024 m. pradėjo pilotuoti blokų grandinės modulį daliai Nekilnojamojo turto registro įrašų inspicijavimo.
Išmaniosios sutartys ir automatizuotos transakcijos
Smart contracts – tai programiniai scenarijai, kurie automatiškai įvykdo sutarties sąlygas kai tenkinamos iš anksto nustatytos sąlygos. Pavyzdžiui, draudimo bendrovė „Etherisc“ išmoka kompensaciją ūkininkui automatiškai, jei „Chainlink“ orų oracle fiksuoja stichinį nuostolį. Toks procesas pašalina žmogiškąjį vėlavimą ir mažina administracines sąnaudas.
Viešasis sektorius: balsavimo ir identiteto sprendimai
• E-balsavimas. 2025 m. Norvegija testuoja municipalinius referendumus „Ardor“ tinkle, kur rezultatus realiu laiku gali audituoti bet kuris pilietis.
• Skaitmeninis ID. „IDunion“ (ES pilotas) naudoja blokų grandinę patikimai dalijantis identiteto atestatais tarp universitetų, bankų ir viešųjų paslaugų. Lietuva dalyvauja projekte kaip testinė šalis per „GovTech Lab LT“.
Sveikatos priežiūra ir duomenų apsauga
Kauno klinikos kartu su „Santakos Slėnio“ partneriais bando blokų grandinės modulį rentgeno nuotraukų archyvui. Pacientas turi asmeninį raktą, leidžiantį suteikti momentinę prieigą kitam gydytojui užsienyje, tuo pačiu fiksuojant nekeičiamos audito žurnalo įrašus.
Kultūros ir žiniasklaidos sektorius: autorystė ir bilietai
• NFT bilietai. „Ticketmaster“ 2024 m. pradėjo stadionų koncertus Europoje su „Flow Blockchain“ NFT bilietais: apsauga nuo kopijų ir paprastas perpardavimas su kontroliuojamu mokesčiu autoriui.
• Autorinių teisių valdymas. Lietuvos fotobankas „ONO“ kuria platformą, kuri blokų grandinėje registruoja kiekvieną nuotraukos licencijavimo sandorį – fotografams išmokos pervedamos automatiškai, kai leidinys publikuoja vaizdą.
Iššūkiai: energijos sąnaudos, mastelio keitimas ir teisinis reguliavimas
Bene didžiausias stereotipas – milžiniškas energijos suvartojimas. Tai buvo tiesa „Bitcoin“ Proof of Work, tačiau „Ethereum“ perėjimas prie PoS sumažino energijos suvartojimą 99,5 %. Vis dėlto mastelio keitimas (angl. scalability) išlieka problema: didelių duomenų kiekių sistemoms reikia „Layer-2“ sprendimų arba hibridinių (privatūs+viešieji) tinklų. Teisinis reguliavimas ES – „MiCA“ reglamentas kol kas apima kriptoturtą, bet netrukus bus papildytas sektorių-specifinėmis gairėmis, kurios palies ir nefinansinius blockchain projektus.
Kaip verslas gali žengti pirmą žingsnį link blokų grandinės?
1) Identifikuokite kritinį procesą, kuriame trūksta skaidrumo (pvz., prekių kilmės įrodymas).
2) Pasirinkite privatų ar konsorciumo tinklą (Hyperledger Besu, R3 Corda) – daugeliui B2B scenarijų nebūtina vieša grandinė.
3) Pradėkite pilotą su maža duomenų apimtimi; matuokite laiką, kaštus ir klaidų skaičių.
4) Įvertinkite integraciją su esamomis sistemomis per API – tai dažnai sudėtingesnė dalis nei pati blokų grandinė.
5) Ruoškitės keisti procesus, o ne tik įrankį – technologija efektyvi, kai ją lydi skaidrios darbo tvarkos.
Blockchain ateities kryptys – nuo žaliųjų sertifikatų iki „Internet of Value“
2026–2027 m. laukiama proveržio pažangioje energetikoje, kai blokų grandinė taps mikro-transakcijų stuburu tarp namų saulės elektrinių, akumuliatorių ir elektros tinklų balansavimo platformų. „Internet of Value“ vizija reiškia, kad duomenys ir piniginės vertės mainai vyks tuo pačiu protokolu, o skaidrumas leis vartotojams sekti tiek CO₂ pėdsaką, tiek licencijos mokestį viename lange. Lietuviški „LegalTech“ startuoliai jau kuria „smart legal contracts“, prisitaikančius prie šios tendencijos, tad blokų grandinė taps ne tik finansų, bet ir kasdienio administravimo kraujotaka.
