Kas išprovokuoja lėtinio nuovargio sindromą ir kodėl tai ne tik „perdegimas“
Lėtinio nuovargio sindromas (LNS), dar vadinamas mialginiu encefalomielitu, nėra paprastas nuovargis po įtemptos savaitės. Ši būklė siejama su kompleksišku nervų, imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimu. 2025 m. publikuotuose tyrimuose vis dažniau minimi trys pradiniai veiksniai: virusinės infekcijos (ypač Epstein–Barr ir po COVID-19 likę uždegimo pėdsakai), žarnyno mikrobiotos disbalansas bei ilgalaikis autonominės nervų sistemos stresas. Pastarasis keičia kortizolio ritmą, todėl kūnas nebesugeba pereiti į „poilsio ir atsinaujinimo“ būseną net naktį. Dėl to atsiranda paradoksas: žmogus ilsisi, bet atsibunda dar labiau išsekęs.
Pagrindiniai simptomai, kurių nereikėtų nurašyti kasdieniam nuovargiui
Nors nuovargis – akivaizdžiausias požymis, LNS turi visą paletę kitų simptomų. Dažnai pasitaiko „smegenų rūkas“, kai sunku susikaupti, o trumpalaikė atmintis atrodo kiaura. Raumenų ir sąnarių skausmai primena lengvą gripą, tačiau jie nesitraukia savaitėmis. Ryškus simptomas – ortostatinė netolerancija: atsistojus svaigsta galva, padažnėja širdies plakimas. Galiausiai, po menkos fizinės veiklos seka vadinamoji po-įtampos negalia, kai energijos lygis krenta taip staigiai, kad tenka atsigulti kelioms valandoms ar net dienai. Šis simptomas padeda gydytojams atskirti LNS nuo paprasto pervargimo ar depresijos.
Diagnostikos iššūkiai ir 2025 m. atnaujinti kriterijai
Lėtinio nuovargio sindromui nėra vieno laboratorinio testo. Diagnozė vis dar statoma atmetimo principu, tačiau 2025 m. pasirodė naujosios Tarptautinės konsensuso gairės: simptomai turi trukti mažiausiai šešis mėnesius, įskaitant fiziologinį nuovargį, po-įtampos negalią ir kognityvinį sutrikimą. Kraujyje dažnai randamas padidėjęs citokinų IL-6 ir TNF-α kiekis, bet jis vertinamas kartu su anamneze, nes uždegimo rodikliai gali kisti. Kardiologai vis dažniau naudoja aktyviosios sėdimosios padėties testą (NASA lean test) ortostatinės disfunkcijos patvirtinimui, o gastroenterologai – išmatų mikrobiotos analizę, kad įvertintų probiotinę terapiją.
Gydymo galimybės: nuo gyvensenos korekcijų iki tikslinių terapijų
Vienos stebuklingos tabletės LNS dar nėra, tačiau kombinuotas požiūris duoda apčiuopiamų rezultatų. Pirmasis ramstis – pakopinė energijos ekonomika (pacing): pacientas mokosi planuoti dienos veiklas energijos „šaukštelių“ principu, vengdamas staigių krūvių. Antrasis – mityba. Daug skaidulų, mažai ultra-apdorotų cukrų palaiko žarnyno mikrobiotą, kuri, pasak 2025 m. „Gut Health“ žurnalo apžvalgos, tiesiogiai veikia citokinų balansą. Trečiasis – medikamentai ir papildai: mažosiose klinikose sėkmę rodo naltreksono mikrodozės, kurios slopina neuro-uždegimą be opioidinio poveikio. Magnio malatas ir kofermentas Q10 padeda raumenų energijos ciklams, o adaptogenai – ashwagandha bei rodiola – mažina HPA ašies perkrovą. Teigiamą poveikį rodo ir intraveninė B-vitaminų bei L-karnitino terapija sunkesniais atvejais.
Praktiniai kasdieniai žingsniai, galintys pagerinti savijautą jau šią savaitę
Pirmiausia susidarykite „energijos dienoraštį“: penkias dienas rašykite, kuriuo metu jaučiatės geriausiai ir kokia veikla sekė prieš nuosmukį. Tai padės identifikuoti slenkstį, už kurio prasideda po-įtampos negalia. Antra, įveskite 3-3-3 kvėpavimo ciklą – trijų sekundžių įkvėpimas, trijų sekundžių sulaikymas, trijų sekundžių iškvėpimas – penkias minutes ryte ir vakare. Lėtas kvėpavimas mažina simpatinės nervų sistemos dominavimą. Trečia, skirkite 15 minučių švelniam tempimui arba yin jogai, o ne dinaminiam sportui; raumenys gauna kraujotakos impulsą be laktato perteklius. Ketvirta, užtikrinkite tamsą miegamajame: melatonino gamyba ne tik gerina miegą, bet ir veikia kaip antioksidantas, stabdantis neuro-uždegimą.
